Prancūzų rašytojos Annos Gavaldos apsakymų knyga „Pramušti šarvus“ – tai septynios istorijos apie žmones. Paslapties, vienatvės ir gyvenimiškų paieškų kupini pasakojimai atskleidžia žmogišką troškimą perprasti save, kitus, įveikti kliūtis – vidines ir išorines. Troškimą pramušti šarvus.

Septynias knygoje „Pramušti šarvus“ užrašytas istorijas pati autorė sužmogina. Ji tikina, kai tai net nėra istorijos, o jose veikiantys žmonės – ne veikėjai. Kiekviena istorija yra tarsi tikras žmogus, kuris visų pirma yra geras. Kai kurie iš jų turi vardus, kiti ne, jie tiesiog kalba ir pasakoja apie save. Dažniausiai šie žmonės kalba naktį arba tokiu savo gyvenimo laikotarpiu, kai nelabai skiria dieną nuo nakties. Jie kalba, kad aiškiau matytų, kad atsiskleistų, kad išsipasakotų ir pramuštų šarvus.

Kaip sako pati rašytoja, ji neturėjo kitos išeities, tik stebėti tuos žmones, ir vien tai ją jaudina.

„Pretenzinga kalbėti apie savo sukurtus personažus, teigiant, kad jie tave sujaudino. Bet aš kartoju – tai ne personažai, jie yra žmonės, tikri žmonės, nauji žmonės ir aš jums juos patikiu“.
Anna Gavalda

Anna Gavalda (g. 1970 m.) – prancūzų rašytoja. Apsakymų rinkinys „Pramušti šarvus“ – devintoji jos knyga. Tai pat rašo romanus. Pagal du iš jų sukurti filmai.

Kai A. Gavaldai buvo keturiolika metų, išsiskyrė jos tėvai ir nuo tada ji gyveno pensione. Vėliau mokėsi Sorbonoje. Yra dirbusi kasininke, padavėja, žurnaliste, prancūzų kalbos mokytoja. Rašo lengvai, nesudėtingai ir iš pirmo žvilgsnio, labai paprastai, tačiau puikiai sukuria ypatingą atmosferą ir labai jautriai kuria personažus. Atskleisdama dramatiškus ir skausmingus išgyvenimu, sugeba sukurti vilties pojūtį, dažnai pasitelkia subtilų humorą.

1992 metais laimėjo geriausio meilės laiško konkursą Prancūzijoje, o 1999 debiutavo kaip rašytoja. Labiausiai išgarsėjo romanu „Tiesiog drauge“, kuris jai pelnė daugybę literatūros premijų, buvo išverstas į 36 kalbas ir pagal jį buvo sukurtas filmas.

Lietuviškai išleistos jos knygos „Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų“, „Aš mylėjau“, „Tiesiog drauge“, „Guodėja“.

Gyvena Paryžiaus priemiestyje, augina du vaikus. Kasdien apie tris valandas skiria kūrybai, taip pat bendradarbiauja su žurnalu „Elle“.