Jolitos Herlyn knygos jau kelis metus puikuojasi perkamiausių lietuvių autorių knygų topuose. Rašytojos kuriamos herojės – stiprios ir savimi pasitikinčios moterys, nugalinčios gyvenimo iššūkius ir imančios iš gyvenimo viską, ką tik šis gali joms pasiūlyti. Pati autorė taip pat mėgsta rizikuoti bei priimti netikėtus sprendimus. Studijų metais ji ištekėjo už egzotiško argentiniečio, o šiandien gyvena Vokietijoje su antruoju vyru ir sūnumi. Jolita Herlyn teigia, kad kiekviena penktos dešimties sulaukusi moteris turi pakankamai patirties parašyti knygą – tai gali būti romanas, receptų knyga ar patarimai kaip auginti vaikus. Visų jų išgyvenimai, žinios ir vaizduotė skirtingi, tačiau unikalūs ir žavūs.

Septintasis lietuvių rašytojos romanas „Veidu į saulę“ kviečia pajusti kito žemyno ritmą. Meksikoje gyvena Akna Marija. Keistas vardų derinys neatsitiktinis. Pirmasis jų skirtas Majų civilizacijos dievybės Aknos, siejamos su motinyste ir gimdymu, garbei. Marijos vardas – moters ryšys su krikščioniškosios civilizacijos tradicija. Du vardai tarsi du poliai atspindi meksikietės gyvenimą. Ryšios Meksikos spalvos, kvapai, garsai ir nuolatinis šurmulys romane mainosi su lietuvišku niūrumu ir dangaus pilkuma, o globojančias senovės majų dvasias keičia vienatvė daugiabutyje Klaipėdoje.

Akna Marija turi rinktis – tai būtina, kad ji galėtų subalansuoti svarstykles, krypstančias tai į vieną, tai į kitą pusę. Juk pati moters siela – tarsi du skirtingi atspindžiai, abu brangūs ir neatsiejami. Akna Marija įsimyli lietuvį, su kuriuo išvyksta į Lietuvą, tačiau kiekvieną dieną ji ilgisi gimtosios savo šalies, jos šurmulio, pietietiško džiaugsmo ir svaginančio gyvenimo tempo. Iš nevilties ji užsidaro savyje ir ima slėptis nuo pasaulio.

Meksikos tradicijomis alsuojantis romanas „Veidu į saulę“ – pasakojimas apie meilę, pasiaukojimą ir ištikimybę. Tai pasakojimas apie pasirinkimus, kuriuos privalo daryti tie, kurių širdyse užgimsta meilė. Akna Marija turi išspręsti šią dilemą – kad išgelbėtų ne tik save, bet ir nepražudytų visų aplink.

Tolimoji ir paslaptinga Lotynų Amerika paliko įspaudą ir pačios Jolitos Herlyn gyvenime. Studijuodama Maskvos Lomonosovo universitete ji susapnavo, kad lazerinės fizikos studentas Patricio taps jos vyru. Minčių galia neapgavo – nors iki tol jie net nebuvo gerai pažįstami, tarp jaunuolių netruko įsiplieksti jausmai. Po metų argentinietis keliavo į Klaipėdą pas būsimos rašytojos tėvus prašyti merginos rankos ir širdies. Vėliau pora susilaukė sūnaus Karlo Eduardo. Tačiau praėjus kiek laiko Patricio ir Jolita pasuko skirtingais keliais, tik, skirtingai nei Akna Marija, romano autorė norėjo pasilikti ir liko gimtojoje Klaipėdoje.