2019 m. Sausio 02 d.
Pramušti šarvus

Prancūzų rašytojos Annos Gavaldos apsakymų knyga „Pramušti šarvus“ – tai septynios istorijos apie žmones. Paslapties, vienatvės ir gyvenimiškų paieškų kupini pasakojimai atskleidžia žmogišką troškimą perprasti save, kitus, įveikti kliūtis – vidines ir išorines. Troškimą pramušti šarvus. Septynias knygoje „Pramušti šarvus“ užrašytas istorijas pati autorė sužmogina. Ji tikina, kai tai net nėra istorijos, o jose veikiantys žmonės – ne veikėjai. Kiekviena istorija yra tarsi tikras žmogus, kuris visų pirma yra geras. Kai kurie iš jų turi vardus, kiti ne, jie tiesiog kalba ir pasakoja apie save. Dažniausiai šie žmonės kalba naktį arba tokiu savo gyvenimo laikotarpiu, kai nelabai skiria dieną nuo nakties. Jie kalba, kad aiškiau matytų, kad atsiskleistų, kad išsipasakotų ir pramuštų šarvus. Kaip sako pati rašytoja, ji neturėjo kitos išeities, tik stebėti tuos žmones, ir vien tai ją jaudina. „Pretenzinga kalbėti apie savo sukurtus personažus, teigiant, kad jie tave sujaudino. Bet aš kartoju – tai ne personažai, jie yra žmonės, tikri žmonės, nauji žmonės ir aš jums juos patikiu“. Anna Gavalda Anna Gavalda (g. 1970 m.) – prancūzų rašytoja. Apsakymų rinkinys „Pramušti šarvus“ – devintoji jos knyga. Tai pat rašo romanus. Pagal du iš jų sukurti filmai. Kai A. Gavaldai buvo keturiolika metų, išsiskyrė jos tėvai ir nuo tada ji gyveno pensione. Vėliau mokėsi Sorbonoje. Yra dirbusi kasininke, padavėja, žurnaliste, prancūzų kalbos mokytoja. Rašo lengvai, nesudėtingai ir iš pirmo žvilgsnio, labai paprastai, tačiau puikiai sukuria ypatingą atmosferą ir labai jautriai kuria personažus. Atskleisdama dramatiškus ir skausmingus išgyvenimu, sugeba sukurti vilties pojūtį, dažnai pasitelkia subtilų humorą. 1992 metais laimėjo geriausio meilės laiško konkursą Prancūzijoje, o 1999 debiutavo kaip rašytoja. Labiausiai išgarsėjo romanu „Tiesiog drauge“, kuris jai pelnė daugybę literatūros premijų, buvo išverstas į 36 kalbas ir pagal jį buvo sukurtas filmas. Lietuviškai išleistos jos knygos „Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų“, „Aš mylėjau“, „Tiesiog drauge“, „Guodėja“. Gyvena Paryžiaus priemiestyje, augina du vaikus. Kasdien apie tris valandas skiria kūrybai, taip pat bendradarbiauja su žurnalu „Elle“. Toliau

2019 m. Sausio 02 d.
Veidu į saulę

Jolitos Herlyn knygos jau kelis metus puikuojasi perkamiausių lietuvių autorių knygų topuose. Rašytojos kuriamos herojės – stiprios ir savimi pasitikinčios moterys, nugalinčios gyvenimo iššūkius ir imančios iš gyvenimo viską, ką tik šis gali joms pasiūlyti. Pati autorė taip pat mėgsta rizikuoti bei priimti netikėtus sprendimus. Studijų metais ji ištekėjo už egzotiško argentiniečio, o šiandien gyvena Vokietijoje su antruoju vyru ir sūnumi. Jolita Herlyn teigia, kad kiekviena penktos dešimties sulaukusi moteris turi pakankamai patirties parašyti knygą – tai gali būti romanas, receptų knyga ar patarimai kaip auginti vaikus. Visų jų išgyvenimai, žinios ir vaizduotė skirtingi, tačiau unikalūs ir žavūs. Septintasis lietuvių rašytojos romanas „Veidu į saulę“ kviečia pajusti kito žemyno ritmą. Meksikoje gyvena Akna Marija. Keistas vardų derinys neatsitiktinis. Pirmasis jų skirtas Majų civilizacijos dievybės Aknos, siejamos su motinyste ir gimdymu, garbei. Marijos vardas – moters ryšys su krikščioniškosios civilizacijos tradicija. Du vardai tarsi du poliai atspindi meksikietės gyvenimą. Ryšios Meksikos spalvos, kvapai, garsai ir nuolatinis šurmulys romane mainosi su lietuvišku niūrumu ir dangaus pilkuma, o globojančias senovės majų dvasias keičia vienatvė daugiabutyje Klaipėdoje. Akna Marija turi rinktis – tai būtina, kad ji galėtų subalansuoti svarstykles, krypstančias tai į vieną, tai į kitą pusę. Juk pati moters siela – tarsi du skirtingi atspindžiai, abu brangūs ir neatsiejami. Akna Marija įsimyli lietuvį, su kuriuo išvyksta į Lietuvą, tačiau kiekvieną dieną ji ilgisi gimtosios savo šalies, jos šurmulio, pietietiško džiaugsmo ir svaginančio gyvenimo tempo. Iš nevilties ji užsidaro savyje ir ima slėptis nuo pasaulio. Meksikos tradicijomis alsuojantis romanas „Veidu į saulę“ – pasakojimas apie meilę, pasiaukojimą ir ištikimybę. Tai pasakojimas apie pasirinkimus, kuriuos privalo daryti tie, kurių širdyse užgimsta meilė. Akna Marija turi išspręsti šią dilemą – kad išgelbėtų ne tik save, bet ir nepražudytų visų aplink. Tolimoji ir paslaptinga Lotynų Amerika paliko įspaudą ir pačios Jolitos Herlyn gyvenime. Studijuodama Maskvos Lomonosovo universitete ji susapnavo, kad lazerinės fizikos studentas Patricio taps jos vyru. Minčių galia neapgavo – nors iki tol jie net nebuvo gerai pažįstami, tarp jaunuolių netruko įsiplieksti jausmai. Po metų argentinietis keliavo į Klaipėdą pas būsimos rašytojos tėvus prašyti merginos rankos ir širdies. Vėliau pora susilaukė sūnaus Karlo Eduardo. Tačiau praėjus kiek laiko Patricio ir Jolita pasuko skirtingais keliais, tik, skirtingai nei Akna Marija, romano autorė norėjo pasilikti ir liko gimtojoje Klaipėdoje. Toliau

2019 m. Sausio 02 d.
Mano istorija

Buvusios Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Michelle Obama memuarai „Mano istorija“ – tai dėmesį prikaustantis intymus pasakojimas apie išskirtinės moters gyvenimą. M. Obama - mūsų amžiaus ikona, viena žymiausių ir patraukliausių moterų, kurios prasmingas gyvenimas kupinas reikšmingų pasiekimų. Pirmoji afroamerikietė tapusi pirmąją JAV ponia, ji Baltuosius rūmus pavertė svetingiausia vieta per visą jų istoriją. M. Obama taip pat tapo moterų ir mergaičių gynėja tiek JAV, tiek visame pasaulyje, ji įkvėpė šeimas gyventi sveikiau ir aktyviau ir visada buvo šalia vyro, kol jis vadovavo Amerikai. Net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Tuo pat metu ji pademonstravo pasauliui keletą šokio judesių, pritrenkė visus dainuodama karaokę ir griežtai prižiūrima žiniasklaidos augino dvi dukteris. Gilių apmąstymų kupinuose savo memuaruose „Mano istorija“ M. Obama kviečia skaitytojus į savo pasaulį. Autorė fiksuoja patirtis, kurios ją formavo – nuo vaikystės pietinėje Čikagos dalyje iki laiko, kai teko rinktis tarp motinystės ir darbo. Ir, žinoma, pasakoja apie metus, praleistus gyvenant žinomiausioje pasaulio vietoje. Sąžiningai ir sąmojingai M. Obama aprašo savo triumfą ir nusivylimus, tiek viešus, tiek asmeniškus. Ji pasakoja istoriją taip, kaip ją ir išgyveno – savo žodžiais – šiltai, išmintingai ir atvirai. „Mano istorija“ yra labai asmeniškas paprastos nepaprastos moters pasakojimas. Moters, kuri nuolat neigė stereotipus ir įsitikinimus. Jos istorija įkvepia mus elgtis taip pat. „Įkvepiantys tiesos kupini memuarai.“Gaby Wood, Daily Telegraph „Ši atvira istorija pateikia naujų žinių apie jos gyvenimą Čikagoje ir apie pakilimus bei nuosmukius gyvenant su Baracku Obama. „Mano istorija“ yra tarsi pačios M. Obamos posakio „kai jie leidžiasi, mes kylame“ išplėtimas, be jokių kompromisų atskleidžiant, ką jai padarė politika. Aš skaičiau dvi Baracko Obamos knygas, o ši yra lyg trūkstama dėlionės dalis pasakojime apie jo svaiginančią kelionę.“Afua Hirsch, GuardianMichelle Robinson Obama (g. 1964 m.) – advokatė, 44-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barack Obama žmona. Gimė ir užaugo pietinėje Čikagos dalyje, baigė Prinstono universitetą ir Harvardo teisės mokyklą. Savo karjerą pradėjo teisinėje paslaugų įmonėje „Sidley Austin“, kur ir susitiko būsimą vyrą. Vėliau dirbo Čikagos mero komandoje ir Čikagos universiteto medicinos centre.Iš anglų kalbos vertė Dangirutė Giedraitytė, Indrė Kaulavičiūtė, Inga Būdvytytė, Jovita Liutkutė Toliau